Nuteistieji prisijungė klausyti paskelbimo nuotoliu. „Svoris nei auga, nei krenta. Bet stabilizavausi. Bet pamečiau 26-27 kilogramus“, – turėdamas kelias minutes iki posėdžio, visiems viešai pranešė E.Masiulis.
Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Eligijus Masiulis
Netrukus į salę įžengė 7 teisėjai, tad įsivyravo rimtis.
Šiek tiek pasikeitė bausmės
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paliko verslininką Raimondą Kurlianskį, buvusį liberalų lyderį Eligijų Masiulį, parlamentarą Vytautą Gapšį ir kitus „MG grupės“ (buvusios „MG Baltic“) politinės korupcijos byloje kaltintus asmenis nuteistais, tačiau perkvalifikavo dalies jų nusikaltimus ir skyrė švelnesnes bausmes.
Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Raimondas Kurlianskis
Pavyzdžiui, R.Kurlianskiui laisvės atėmimo bausmė buvo sutrumpinta pusmečiu nuo šešerių iki pusšeštų metų, jam skirta bauda sumažinta nuo beveik 19 iki beveik 17 tūkst. eurų.
V.Gapšiui galop skirta ketverių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė vietoje puspenktų metų įkalinimo.
Buvusiam liberalui Šarūnui Gustainiui maždaug 19 tūkst. eurų bauda buvo pakeista į siekiančią maždaug 15 tūkst. eurų.
Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Vytautas Gapšys
Liberalų sąjūdžio ir „MG Grupei“ skirtos baudos taip pat buvo nežymiai pakeistos, į atitinkamai beveik 375 tūkst. eurų ir 1,11 mln. eurų.
E.Masiulio atžvilgiu sprendimas liko nepakeistas.
Nuosprendžiai taip pat nepakeisti ir buvusiam liberalui Gintarui Steponavičiui bei Darbo partijai.
Apeliacinis teismas pernai lapkritį E.Masiuliui pernai skyrė pusšeštų metų laisvės atėmimo, Gintarui Steponavičiui – daugiau nei 15 tūkst. eurų baudą, Darbo partijai – daugiau nei 301 tūkst. eurų baudą.
Skundai dėl šališkumo – nepagrįsti
Teisėjas Artūras Ridikas detalizavo, kad nuteistieji ir jų advokatai kėlė klausimus dėl daugybės aplinkybių bei aspektų, savo ruožtu LAT nagrinėjo bylą tik teisės taikymo aspektu.
Vienas iš tipinių skundų argumentų: kad anksčiau bylą nagrinėję teisėjai buvo šališki, tuo pačiu šališkumas esą buvo būdingas ir visam teismui.
Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Lietuvos Aukščiausiasis Teismas skelbia sprendimą „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje
„Konstatuota, kad tokie argumentai – visiškai nepagrįsti“, – motyvavo A.Ridikas.
Kita kritikos dėl šališkumo dozė buvo skirta tuomečio Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovo viešiems pasisakymams, esą jie galėjo lemti ir teisėjų išankstinį nusistatymą teisiamųjų atžvilgiu.
Anot LAT, teisėjai yra savo srities profesionalai, todėl vieši asmenų komentarai jų darbui ar sprendimams jokio poveikio neturėjo.
Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Prokuroras Justas Laucius
Anot teismo, buvo keliamas ir prokuroro Justo Lauciaus šališkumo klausimas, buvo teigiama, kad jis yra suinteresuotas konkrečia bylos baigtimi. „Prokuroro vadovavimas ikiteisminiam tyrimui ir kaltinimų palaikymas teisme negali būti laikomas pagrindu pripažinti prokurorą šališku, jei nėra kitokių tai pagrindžiančių duomenų“, – pažymėjo teisėjas A.Ridikas.
Nuteistieji ir jų gynėjai skundėsi ir dėl žvalgybos duomenų naudojimo byloje, jų pripažinimo tinkamais įrodymais. Savo ruožtu išplėstinė LAT teisėjų kolegija konstatavo, kad kaltinimus grindžiant ir kriminalinės žvalgybos būdu gautais duomenimis, Baudžiamojo proceso kodekso principų pažeidimų nenustatyta.
Visi E.Masiulio argumentai paneigti
E.Masiulio ir jo gynėjo skunduose buvo teigiama, kad E.Masiulis nuteistas nepagrįstai, kaltinimai jam buvo pagrįsti prielaidomis, priminė teisėjas.
Nuteistasis nesutiko, kad turtas (grynieji pinigai), kuris rastas kratų metu, negalėjo būti įgytas jo ir jo šeimos narių teisėtais būdais. Anot nuteistojo, šios aplinkybės prokurorai neįrodė.
Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Lietuvos Aukščiausiasis Teismas skelbia sprendimą „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje
Vis dėl LAT pozicija priešinga, Aukščiausias Teismas patvirtino tai, ką jau yra nustatęs Apeliacinis teismas: „Išvados dėl Masiulio kaltės yra pagrįstos ne prielaidomis, o byloje surinktais įrodymais“.
Š.Gustainis skundė teismo sprendimą, nes esą Seime įregistruodamas Vartojimo kredito įstatymo pataisas bei asmeniškai balsuodamas už koncernui „MG Baltic“ palankią pataisą, jis darė teisėtus veiksmus.
Tačiau teismas konstatavo, kad jis veikė R.Kurlianskio prašymu ir jo interesais.
„Kurlianskis papirko Gustainį, kad šis veiktų neteisėtai. Gustainis tai padarė ne savo valia, o įtakojamas Kurlianskio. Taip, jis padarė tai už atlygį, o tai užtraukia baudžiamąją atsakomybę“, – apie kyšio davimo, ėmimo ir dėl to kylančios atsakomybės kvalifikavimo niuansus toliau aiškino teisėjas A.Ridikas.
Teisėjas kartojo, kad tuometis Seimo narys Š.Gustainis tokio atlygio gauti negalėjo, kyšį gaudamas parlamentaras rūpinosi įstatymų pataisomis verslo asmenų interesais, todėl dėl kylančios baudžiamosios atsakomybės neturėtų kilti jokių abejonių.
„MG Baltic“ kaltė nustatyta pagrįstai
Juridinio asmens – „MG Baltic“, kaltė taip pat buvo nustatyta pagrįstai, patvirtino Aukščiausiasis Teismas.
LAT pažymi, kad teismo nuosprendyje yra aptarta išsamiai ir smulkiai, kodėl „MG Baltic“ buvo suinteresuotas tam tikrais valdžios sprendimais, o R.Kurlianskis veikė kaip įmonių grupės vadovas.
„Juridinio asmens interesai gali būti įvairūs. Jie gali būti realizuojami tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai. Apeliacinis teismas yra labai smulkiai išdėstęs aplinkybes, kaip per kitas įmones turėjo būti realizuoti koncerno interesai“, – teigė LAT teisėjų kolegos pranešėjas.
Pildoma
Iš viso LAT buvo gavęs 12 kasacinių skundų, primena BNS.
Pirmosios instancijos Vilniaus apygardos teismas užpernai kaltinamuosius buvo išteisinęs, Apeliacinis teismas – pripažinęs kaltais.
Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžius aukščiausiai instancijai yra apskundę visi nuteistieji – buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis, parlamentaras Vytautas Gapšys, buvę politikai Šarūnas Gustainis ir Gintaras Steponavičius, vienas buvusių koncerno „MG Baltic“ vadovų Raimondas Kurlianskis, „MG grupė“, Darbo partija, Liberalų sąjūdis.
Kasaciniais skundais nuteistieji siekia panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendį, kuriuo minėti asmenys pernai pripažinti kaltais dėl korupcinių nusikaltimų – papirkimo, prekybos poveikiu, kyšininkavimo, piktnaudžiavimo.
Nuteistieji kaltinimus vadina nepagrįstais, o teisėsaugos veiksmus – neteisėtais.
Savo ruožtu Generalinė prokuratūra prašo atmesti visus kasacinius skundus ir palikti galioti Apeliacinio teismo nuosprendį be pakeitimų.
Anot prokuroro Justo Lauciaus, įsiteisėjusį nuosprendį priėmęs Apeliacinis teismas tinkamai įvertino tiek atskirus įrodymus, tiek jų visumą, tad nėra pagrindo keisti nuosprendį, pažymi BNS.
Bylai vadovaujantis prokuroras J.Laucius nuteistųjų skundus vadina nepagrįstais, taip pat pabrėžia, kad nė vieno iš jų teisės nebuvo pažeistos.
R.Kurlianskis ir koncernas buvo nuteisti dėl kyšių davimo politikams ir partijoms mainais tikintis palankių jų veiksmų priimant sprendimus Seime ir kitose valdžios institucijose.
Byloje taip pat nuteistiems buvusiems liberalams Š. Gustainiui bei G. Steponavičiui teismas skyrė 19 tūkst. ir 15 tūkst. eurų baudas.
Kalta pripažintai MG grupei skirta daugiau nei 1,1 mln. eurų bauda, Darbo partijai ir Liberalų sąjūdžiui atitinkamai skirtos 301 tūkst. eurų ir 377 tūkst. eurų baudos.
Apeliacinio teismo nuosprendis įsiteisėjo iš karto, paskelbimo dieną, tačiau tai nuteistiesiems neužkirto kelio kreiptis į pačią aukščiausią teisminę instanciją.
Dirbo 7 teisėjai, sprendimą rašė nuo birželio
Galutinis ir neskundžiamas sprendimas šioje byloje turėjo būti paskelbtas praėjusią savaitę, tačiau dėl 7 LAT teisėjų kolegijos vieno nario ligos jis atidėtas.
Byla Aukščiausiajame Teisme baigta nagrinėti dar birželio pradžioje, nuo tada išplėstinė kolegija svarstė medžiagą ir rašė galutinį verdiktą.