Lietuva daro viską, kad sustiprintų savo gynybą ruošdamasi „valandai X“: gerokai didina krašto apsaugos biudžetą, dislokuoja vokiečių brigadą, pritraukia Vokietijos amunicijos gamintoją „Rheinmetall“, pasienyje įrengia „drakono dantis“, kuria gynybos obligacijas ir diegia naujus dronų pajėgumus.
Palyginti su 2022 m. pradžia, kai Lietuvos gynybos biudžetas buvo apie 1,05 mlrd. eurų, 2022 m. kovą jis jau padidėjo iki 1,5 mlrd. eurų ir prognozuojama, kad 2024 m. biudžetas padidės iki 2,3 mlrd.
Tačiau šios pastangos nėra be iššūkių.
Šios savaitės pradžioje po Nacionalinės gynybos tarybos (NGT) posėdžio Prezidento vyriausiasis patarėjas saugumo klausimais paskelbė, kad, atsižvelgiant į dabartines aplinkybes ir turimus gynybos sektoriaus išteklius, Lietuva iki 2030 m. negalės sukurti kariuomenės divizijos.
„Jei sąlygos nesikeis, iki 2030 m. mūsų nacionalinė divizija nepasieks visiško operacinio pajėgumo“, – po Tarybos posėdžio sakė prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys, pranešė LRT.
Pasak jo, esant dabartinei situacijai, Lietuva tai pasieks tik 2036-2040 metais.