Vokietija ir Jungtinės Valstijos – vienos iš didžiausių valstybių, kurios itin vangiai reaguoja į Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio raginimą skubiai kviesti Kyjivą jungtis prie NATO, tikina šaltiniai. Esą, tokį nenorą lemia galimo karo su Rusija perspektyva.
Priešinasi ir Vengrija bei Slovakija. Dabartiniai jų lyderiai laikosi prokremliškos pozicijos. Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas blokavo Europos Sąjungos finansinę paramą Ukrainos ginklavimui ir pasitraukė iš NATO programos, skirtos padėti Ukrainai. Savo ruožtu Slovakijos prezidentas Robertas Fico spalio pradžioje perspėjo, kad Ukrainos prisijungimas prie NATO „taptų geru pagrindu Trečiajam pasauliniam karui“ ir pažadėjo niekada tam nepritarti.
Vienas iš NATO atstovų „Politico“ sakė, kad prieš Ukrainos pakvietimą į bloką taip pat pasisako Belgija, Slovėnija ir Ispanija, bet jos „slepiasi už Jungtinių Valstijų ir Vokietijos nugarų“.
Kitas šaltinis pažymi, kad minimos šalys „idėją palaiko abstrakčiai, bet vos tik imama kalbėti apie jos realizavimą“, pradeda priešintis ir daro tai viešai. Šių valstybių pozicija priešinga Baltijos valstybių ir Lenkijos, kurios labai entuziastingai laukia, kada Ukraina taps NATO dalimi.
Visi su „Politico“ žurnalistais bendravę šaltiniai bandė akcentuoti, kad nei Jungtinės Valstijos, nei Vokietija neatmeta galimybės, kad Ukraina taps gynybinio bloko dalimi. Joe Bideno administracijos pozicija nesikeičia jau kurį laiką – narystė NATO įmanoma tik pasibaigus karui, tačiau jokių konkrečių terminų neįvardija.